- prielaidinis
- 1 príelaidinis sm. (1) Nm, Al, Ss, Mrj, Gs, Plut, Kpč, prielaidinỹs (3a) Ldvn, Krsn žr. prielaidas: Prielaidinį reiks pasipjaut, kol peniukšlį nušersim Šlv. Prisileidau du príelaidiniu, tai neturėsiu vargo Brt. Motin, užmesk ant peno tuos paršus, tai rudenį bus príelaidiniai Jnk. Prielaidinỹs peniukšlę nustūmė Sb. Jie laiko pulką kiaulių ir vieną prielaidinį Mrs. Šitą kiauliotę laikysma príelaidiniu Lkm. Nuvežiau prielaidinuką, tai prakalbėjo [caro valdininkas] V.Kudir. Geras prielaidinùkas, tik kad sveikas augtų! Dkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.